Pradinis ugdymas
Mentorystės programa
Mentorystės programos tikslas - suteikti galimybę mokiniui save išbandyti įvairiose veiklose ir atrasti stipriausius savo gebėjimus. Mentorystės programa pagrįsta asmeniniu dėmesiu kiekvienam mokiniui ir apima kur kas daugiau nei mokomosios medžiagos adaptavimą vaiko gebėjimams ir tempui.
Mentorystės veiklų metu mokomasi suprasti, kad sėkmė priklauso ir nuo paties vaiko pastangų. Mokiniai skatinami planuoti ir apmąstyti, kaip prie jų siekiamo tikslo įgyvendinimo gali prisidėti mentorius ir tėvai.
Mentorystės programa didina mokinio motyvaciją, padeda pažinti savo stipriąsias ir silpnesnes puses, skatina asmeninę pažangą.
Anglų kalbos mokymas
Anglų kalbos vaikai mokytis pradeda pagal imersijos metodą. Tai vienas iš natūraliausių užsienio kalbos mokymo būdų, kai užsiėmimuose bendraujama tik anglų kalba. Taip vaikai greitai įsisavina naują kalbą, ypač kai ją girdi kiekvieną dieną įvairiose situacijose.
Užsienio kalbos mokymo metodika puikiai dera su Gedimino miesto mokykloje diegiama unikalia mentorystės programa. Mokytojas nebėra vien tik žinių perteikėjas. Mokytojas eina šalia mokinio, motyvuoja, skatina tobulėjimą. O pamoka nesibaigia, uždarius klasės duris. Taip kuriamas būtinas šiam procesui tęstinumas, ieškomi ir surandami nauji, įdomūs metodai ir priemonės, kurie domina mokinius ir juos labiau įtraukia į mokymosi procesą. Labai svarbi dalis – baimės suvaldymas. Mokytojai padėdami mokiniams įvaldyti užsienio kalbą dažną mokinių išankstinę nuostatą „aš nieko nemoku, man nesiseka“ keičia į „aš mokausi, o klaidos yra neišvengiama mokymosi proceso dalis“. Jau nuo 4 metų pradedamas sistemingas anglų kalbos mokymas.
Gamtamokslinis ugdymas
Gamtamoksliniam ugdymui mokykloje skiriamas itin didelis dėmesys. Bendradarbiaujame su Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centru – kartu su kitomis Italijos ir Maltos organizacijomis esame partneriai tarptautiniame LINNEO projekte. Kartu kursime tarptautinę gamtamokslinę platformą, kuria ateityje naudotis galės visi Lietuvos vaikai.
Gamtamokslinis ugdymas išsiplečia toli už klasės ribų. Pamokos vyksta lauke, parke, mieste, VU gyvybės mokslų centre, muziejuose. Mokiniai atlieka tiriamuosius darbus, dalyvauja stovyklose bei renginiuose, mokosi tausoti gamtą.
Mokinių gebėjimai ugdomi pasitelkiant patirtinio mokymo ir mokslinio tyrimo metodus, integruojant pasaulio pažinimo, technologijų, matematikos ir kitų mokomųjų dalykų turinį. Vaikai skatinami klausti, mokomi kelti hipotezes ir pateikti savo mokslines išvadas. Siekiant mokiniams padėti pažinti mus supančią gamtą, vykstančius procesus ir reiškinius, ugdant suvokimą, kad kiekvienas esame gamtos dalis, gamtamoksliniai tyrimai pradedami jau priešmokyklinėje klasėje.
Asmenybės ugdymas
Kiekvienas mokinys yra skirtingas, todėl priimamas toks, koks jis yra, jo nuomonės išklausoma. Asmenybė ugdoma, bendradarbiaujant su šeima, skiepijant bendražmogiškas vertybes, o tarpusavio santykiai grindžiami pagarba, draugiškumu, pasitikėjimu ir empatija. Iškilusios problemos sprendžiamos išklausant ir priimant kito nuomonę, susitariant ir prisiimant atsakomybę. Ugdoma pilietiška asmenybė, kuri domisi savo miesto ir šalies istorija, puoselėja tautos tradicijas ir kultūrą.
Kalbinis ugdymas
Geros užsienio kalbos žinios globalizacijos akivaizdoje jau yra ne privalumas, o būtinybė norit siekti karjeros bei susikurti kokybišką gyvenimą. Todėl jau priešmokyklinėje klasėje pradedamas sistemingas užsienio (anglų) kalbos mokymas, paremtas Language Coaching mokymu. Po dviejų metų, t. y. nuo antros klasės mokoma antros užsienio kalbos. Taip kuriamas tęstinumas, būtinas kalbinio ugdymo procesui, ieškomi ir surandami nauji, įdomūs metodai ir priemonės, kurie domina mokinius ir juos labiau įtraukia į mokymosi procesą.
Technologinis ugdymas
Nuo pat pirmųjų mokymosi metų į ugdymo procesą integruojamos informacinės technologijos skatina domėtis jomis, padeda ugdyti informacijos paieškos ir jos pritaikymo reikiamame kontekste gebėjimus. Inovatyvūs technologiniai sprendimai didina mokymosi motyvaciją, sukuria šiuolaikišką aplinką ir palengvina mokinio kasdienybę.
Patirtinis mokymas(-is)
Pasaulį atrandame ir suprantame jį patirdami. (Pa)tyrimas yra mums visiems natūralus ir veiksmingas būdas, padedantis geriau suvokti mus supančią aplinką, reiškinius, todėl viena iš esminių mokymosi strategijų mokykloje yra patirtinis mokymasis. Tyrinėdami aplinką, pritaikydami jau turimą patirtį, vaikai greičiau įsisavina mokomąją medžiagą, supranta sudėtingus procesus, geba juos paaiškinti grįsdami faktais. Taip mokiniai įsisavina žinias per realią gyvenimiškąją patirtį. Patirtinis ugdymas didina mokinių mokymosi motyvaciją, skatina smalsumą, įprasmina žinias, suklydus suteikia galimybę mokiniams bandyti iš naujo, gauti rezultatą ir juo pasidžiaugti. Patirtiniame mokyme naudojama daug vaizdinės ir garsinės medžiagos. Taip skatinamas vaikų kūrybingumas, nuomonės išsakymas, argumentavimas. Atsižvelgiama į kiekvieno vaiko gebėjimus ir poreikius.
Integruotas ugdymas
Integruotas ugdymas – gebėjimų ir kompetencijų ugdymas bet kurios ugdomosios veiklos metu. Pirmenybė teikiama tarpdalykiniam gebėjimų integravimui. Integruojant kelis mokomuosius dalykus ugdomos mokinių komunikavimo, gebėjimo mokytis, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos, problemų sprendimo gebėjimai. Ugdymas organizuojamas kaip vieninga sistema, veiklų trukmė pasirenkama pagal temos aktualumą bei veiklų pobūdį.
Ugdymo programos
Mokinių gebėjimai ugdomi pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas Pradinio ugdymo bendrąsias programas ir Priešmokyklinio ugdymo bendrąsias programas.
